Aktualiausia informacija apie Šiaurės Lietuvos kolegijos vykdomus projektus
Alt

PRADĖTAS ĮGYVENDINTI NAUJAS PROJEKTAS „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“

 

2019 m. viešoji įstaiga „Šiaurės Lietuvos kolegija“ kartu su partnerinėmis organizacijomis pradėjo įgyvendinti projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015). Projekto tikslas – didinti Šiaulių apskrities NVO dalyvavimo viešajame valdyme aktyvumą ir kokybę stiprinant institucinius gebėjimus sprendimų priėmimo procese. Projekto tikslinė grupė – Šiaulių apskrities NVO atstovai.
Projekto pareiškėjas – Šiaurės Lietuvos kolegija. Projekto partneriai: asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“, Šiaulių jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ ir organizacija "Lieporių bendruomenės centras".
Projekte dalyvaujančių NVO instituciniai gebėjimai bus stiprinami:
• Atliekant kokybinį tyrimą (interviu ir focus grupės su NVO atstovais ir ekspertais), kuris leis nustatyti NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnius, viešojo valdymo institucijų ekspertų patirtis, dalyvaujant sprendimų priėmimo procese, įvertinti projekto metu įgyvendintų priemonių veiksmingumą;
• Vykdant mokymus ir tarptautines stažuotes Ispanijoje ir Nyderlanduose. Šios veiklos leis sustiprinti NVO narių pasiūlymų viešojo valdymo klausimais rengimo ir teikimo, naudojant advokacijos metodą, gebėjimus.
• Rengiant ir teikiant pasiūlymus dėl viešojo valdymo sprendimų. Projekte dalyvaujančios NVO rengs ir teiks pasiūlymus iš viešojo valdymo politikos sričių "Mokslas ir švietimas", "Jaunimas", "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriose NVO turi didžiausią veiklos ir siūlymų rengimo patirtį. Vienas pasiūlymas iš projekte prioritetinės srities "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriuo remiantis bus priimtas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas viešojo valdymo sprendimų projektas, visų projekte dalyvaujančių NVO bus rengiamas bendrai.
Įgyvendinus projekto veiklas NVO aktyviau įsijungs į sprendimo priėmimo procesus ir gebės rengti kokybiškus pasiūlymus dėl viešojo valdymo sprendimų priėmimo.
Projektas vykdomas pagal 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“10.1.2-ESFA-K-917 priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“. Projektas finansuojama ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2019-07-26 iki 2022-07-26.

 

NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime tyrimas: pirmieji etapai

2019 m. spalio-lapkričio mėn. pagal VšĮ “Šiaurės Lietuvos kolegija“ vykdomą projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) pradėtas įgyvendinti „NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime tyrimas“, kurio tikslas – nustatyti NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnius, jų ir savivaldybių ekspertų patirtis dalyvaujant sprendimų priėmimo procese bei įvertinti projekto metu įgyvendintų priemonių veiksmingumą.
Tyrimo imtis – ne mažiau nei 15 NVO atstovų ir 3 savivaldybių ekspertai.
Tyrimas, bendradarbiaujant su viešojo valdymo institucijomis ir NVO, atliekamas kokybinės atvejų analizės išilginio tyrimo principu. Atvejų analizės leis atskleisti, kokie veiksniai apsunkina ir įgalina NVO įsitraukimą į sprendimo priėmimą bei viešąjį valdymą.
2019 m. spalio-lapkričio mėn. organizuoti pirmieji NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime tyrimo (1.1. projekto veikla) etapai.

1. Interviu su 3 Šiaulių miesto savivaldybės ekspertais:
• 2019 m. spalio 8 d. nuo 9 val. interviuota Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vyr. specialistė (nevyriausybinių organizacijų koordinatorė) Neringa Vilčinskaitė – Zavackienė.
• 2019 m. spalio 8 d. nuo 10 val. interviuota Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vyr. specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Dalia Vietienė.
• 2019 m. lapkričio 14 d. nuo 9 val. interviuotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.

2. Mokymų dalyvių, 15 NVO narių iš projekte dalyvaujančių 4 NVO, focus grupių organizavimas:
• 2019 m. lapkričio 22 d. nuo 8 val. iki 9 val. (I grupė);
• 2019 m. lapkričio 22 d. nuo 17 val. iki 18 val. (II grupė).
Tęstinį tyrimą, kuris bus organizuojamas beveik visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu, vykdo kompetentinga specialistė, tyrėja dr. Rita Toleikienė. Pirmas tyrimo etapas vykdomas projekto pradžioje, o pokyčiai, tobulinant NVO institucinius gebėjimus bei NVO narių kompetencijas, reikalingas pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų rengime, bus matuojami paskutiniais projekto mėnesiais, kai jau bus įvykdytos kitos projekto veiklos.
Tyrimo atlikimo ir tyrimo ataskaitos parengimo paslaugą teikiantis specialistas bendradarbiaus su projekto veiklos Nr. 1.2. tiesioginiais vykdytojais, mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, lektoriaus paslaugos teikėjais. Atsižvelgdami į tyrėjos pateiktas rekomendacijas mokymų “NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą”, „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika”, “Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas” ir „Viešasis dialogas” lektoriai formuos (koreguos) mokymų turinį.

PAGAL PROJEKTĄ „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“ TĘSIAMA TIRIAMOJI VEIKLA

VšĮ “Šiaurės Lietuvos kolegija“ pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) toliau sėkmingai vykdo tęstinį tyrimą „NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime“. Šio tyrimo tikslas – nustatyti NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnius, jų ir savivaldybių ekspertų patirtis dalyvaujant sprendimų priėmimo procese bei įvertinti projekto metu įgyvendintų priemonių veiksmingumą.
Tyrimas (veikla Nr. 1.1. NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime tyrimas), kurį vykdo kompetentinga specialistė, tyrėja dr. Rita Toleikienė, organizuojamas beveik visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu.
Atliekant tyrimą vykdytas NVO institucinių gebėjimų tobulinimo (tobulėjimo) stebėjimas NVO atstovams organizuotų mokymų metu. Buvo stebima bei fiksuojama 15 NVO narių kompetencijų raiška 64 val. mokymuose, kurie vyko nuo 2019 m. lapkričio iki 2020 m. vasario mėn. Mokymų dalyviai, jų elgsena bei mokymų procesas (mokymų dalyvių aktyvumas, įsitraukimas į individualių, grupinių, praktinių, kūrybinių užduočių rengimą, pasisakymų diskusijose turinys, vyraujančios nuomonės ir argumentacija) buvo stebimi ir fiksuojami šiuose mokymuose: 2019 m. lapkričio 22 d. ir lapkričio 29 d. (pirmoji tema „NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą“), 2020 m. sausio 10 d. ir sausio 17 d. (antroji tema „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika“), 2020 m. sausio 31 d. ir vasario 7 d. (trečioji tema „Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas“), 2020 m. vasario 21 d. ir vasario 28 d. (ketvirtoji tema „Viešasis dialogas“).
Mokymų stebėjimo metu buvo siekiama identifikuoti: dalyvių patirtis, įsitraukimą į sprendimų parengimą bei jų priėmimą vietos savivaldos lygmenyje, NVO narių turimos kompetencijos dalyvaujant sprendimų priėmime bei kokios bendradarbiavimo problemos kyla sprendimų priėmimo procese.
Apibendrinant mokymų metu vykdyto stebėjimo rezultatus teigtina, kad dauguma mokymų dalyvių pasižymėjo dideliu smalsumu, jiems būdinga didelė asmeninio augimo motyvacija, per 4 mokymų ciklą išryškėjo akivaizdi mokymų dalyvių žinių ir gebėjimų augimo tendencija, ypač sustiprėjo bendradarbiavimo kompetencija, išreiškianti mokymų dalyvių poziciją plėtoti pozityvius partnerystės ryšius tiek tarpusavyje, tiek su viešojo valdymo institucijomis, patobulėjo komandinio darbo, komunikaciniai (tiek rašytinės, tiek žodinės komunikacijos) įgūdžiai, informacijos paieškos, loginio samprotavimo ir argumentacijos gebėjimai, mokymų grupėje išryškėjo pozityvi ir bendradarbiaujanti lyderystė. Taip pat patobulintos kitos mokymų dalyvių žinios bei gebėjimai, reikalingi pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų rengime, viešųjų konsultacijų organizavime, bendruomenių telkime ir kitose nevyriausybinių organizacijų veiklose.
Dauguma mokymų dalyvių, ypač tie, kurie turėjo turtingą ankstesnę patirtį NVO veiklose, lengvai perimdavo mokymų medžiagą ir perprasdavo užduotis.
Mokymų dalyviai atlikdami užduotis dažnai rinkosi savo sritį užduočių kontekstui, taip demonstruodami ne tik gilias žinias, bet ir pasirengimą dirbti su atitinkamais teisės aktais, argumentuoti viešojo valdymo siūlymus. Tai rodo, kai dalyviai geba adaptuoti savo ankstesnes (išreikštas ir neišreikštas) žinias ir transformuoti jas į išreikštas žinias esamomis sąlygomis.
Mokymų dalyviai demonstravo atvirumą naujoms žinioms, mokėsi ne tik iš lektorių, bet ir vieni iš kitų. Pavyzdžiui, vienai grupei sėkmingai atlikus užduotį, kitų grupių nariai prašė pasidalinti sėkmingai atliktos užduoties pavyzdžiu, kad galėtų taikyti ir savo praktikoje. Taigi, pasireiškė besimokančios organizacijos (grupės) požymiai.
Mokymų metu pasireiškė ir dalyvių vertybės. Lyderystės (vadovo statuso, pavaldumo) pripažinimas - atliktas užduotis pristatyti grupės nariai dažnai deleguodavo asmenis, kurie užima ir formalaus lyderio (vadovo) poziciją organizacijoje. Taip pat pasireiškė pasidalytosios lyderystės bruožai - ypatingai dvejose mokymų grupėse, kurios vienijo tos pačios organizacijos narius, kartu dirbančius ilgesnį laiką - ten formalus lyderis neretai perduodavo užduočių pristatymo funkcijas savo grupės nariams pilnai jais pasitikėdamas. Savęs kaip grupės nario suvokimas pasireiškė ir tuomet, kai užduoties metu reikėjo pateikti argumentaciją, kodėl vienas ar kitas asmuo turėtų būti deleguoti atstovauti grupę stažuotėje užsienyje - visi (įskaitant grupės formaliuosius lyderius) pasirinko argumentuoti kito (ne savęs) delegavimą ir pateikė svarius argumentus.
Didelis dėmesys mokymų metu buvo skiriamas ne tik supažindinti su teorinėmis prieigomis, bet ir praktinėms užduotims siekiant ugdyti NVO dalyvių kompetencijas, reikalingas tiek sprendimo parengimui, tiek pristatymui kitoms tikslinėms grupėms ( viešojo sektoriaus organizacijų specialistams ir politikams) įsitraukiant į jų priėmimą. Mokymų metu praktinės simuliacinės užduotys buvo orientuotos į:
- NVO vaidmenų bei įsitraukimo į sprendimo priėmimo galimybių būdų, formų atskleidimą;
- Bendradarbiavimo tarp savivaldybės ir NVO formų ir pasitikėjimo nuostatų formavimą;
- NVO atstovų nuostatų gilinimą atskleidžiant bendradarbiavimo (o ne konkurencijos) tarp skirtingų NVO galimybes siekiant bendrų tikslų. Teisės aktų paieškos, rengimo ir analizės, siekiant suformuoti prielaidas kokybiškiems sprendimų pasiūlymams teikti, mokymus;
- Žinių suteikimą bei praktinį pagrindimą: apie NVO įvaizdžio ir reputacijos, skaidrumo reikšmę;
- Konstruktyvaus dialogo vedimo ir kritikos pateikimo tarp skirtingų sektorių ir interesų grupių, pristatant elektroninių instrumentų (pvz., e. peticija, e. skundas, e. forumas, e. apklausa ir pan.) naudojimo galimybes komunikacijai gerinti.

Seminarų metu dalyviai ne tik mokėsi atlikdami užduotis, bet ir dalinosi dalyvavimo sprendimų rengimo ir įsitraukimo į sprendimo priėmimą patirtimis. Tokiu būdu mokymų metu buvo pasirinktos simuliacinės inovatyvios mokymų strategijos: vaidmenų žaidimai, projektinių darbų pristatymai. Dalyviams patrauklios buvo veiklos formos, kurios padėjo mokytis veikiant (an. learning by doing).
Mokymų metu atliekant užduotis buvo pastebėti NVO dalyviams kylantys bendradarbiavimo iššūkiai:
- Pastebimas trūkumas pasidalytosios lyderystės tarp pačių NVO narių;
- Skirtingos NVO narių kompetencijos ir bendravimo stiliai, dalyvavimo organizacijos veiklose aktyvumas lemia skirtingus požiūrius į organizacijos atstovavimą bei kelia komunikacinius trikdžius tiek jos viduje, tiek išorėje.
- Pasitaikė, kad problemos sprendimo rengimo metu pasireiškia veiksmų algoritmo trūkumas sprendimo alternatyvų paieškoje (neapžvelgiamos galimos kitos sprendimo alternatyvos, kurios apimtų platesnį požiūrį į rengiamą sprendimą bei įgalintų parengti kokybiškesnį (ilgalaikį) sprendimą). Dažnu atveju taip atsitiko dėl negebėjimo rasti reikiamą informaciją, pakankamai siauro pačios problemos bei viešojo valdymo sistemos veikimo supratimo.
- Pastebimas minimalus bendravimas tarp NVO organizacijų atliekant užduotis (tai lemia esama konkurencija tarp nevyriausybinių organizacijų dėl jų finansavimo ir pan.).
- Pasireškia nepakankamas kooperavimosi tarp nevyriausybinių organizacijų veiklos vertės supratimas, kuris tampa galimybe kokybiškesnio sprendimo parengimo ir įsitraukimo į priėmimo procesą.
- Mokymų metu išreikštos nuostatos ir požiūriai patvirtina susiformavusį stereotipą, esamą nepasitikėjimo tarp NVO ir vietos valdžios stigmą, kuri sukelia komunikacinius trikdžius tarp šių institucijų vykdant bendras veiklas.

Rekomendacijos pasiūlymų rengėjams:
- į sprendimų rengimą įtraukti kuo daugiau nevyriausybinės organizacijos narių siekiant suformuluoti platesnį požiūrį į sprendžiamą problemą bei parengti sprendimo alternatyvas;
- nevyriausybinių organizacijų lyderiams daugiau pastangų skirti dalinantis užduotimis ir veiklomis su kitais nariais;
- rengiant sprendimus ir dalyvaujant jų priėmime daugiau kooperuotis su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms tai būtų aktualu;
- rengiant sprendimus labiau inicijuoti ir organizuoti viešą dialogą su vietos valdžios atstovais;
- viešojo dialogo metu atkreipti dėmesį, kad svarbu suprasti kitų dalyvių poziciją (“pasimatuoti kitų batus”);
- bendradarbiaujant tarp nevyriausybinių organizacijų ir vietos valdžios siekti daugiau skaidrumo ir vengti stereotipų bei komunikacijos trikdžių.

15 NVO narių stebėsena mokymų metu yra sudedamoji Projekte atliekamo tęstinio išilginio tyrimo dalis. Išsamesni jos rezultatai bus pateikti bendroje tyrimo ataskaitoje, kurioje bus identifikuoti NVO dalyvavimą viešajame valdyme ir sprendimų priėmime lemiantys veiksniai.  

Alt

ĮVYKO PIRMIEJI MOKYMAI, SKIRTINVO INSTITUCINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMUI

2019 m. lapkričio 22 d. ir lapkričio 29 d. Šiaurės Lietuvos kolegijoje pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) organizuoti mokymai, orientuoti į NVO institucinių gebėjimų tobulinimą. 16 val. mokymus „NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą“ vedė kompetentinga lektorė Oksana Mejerė, turinti darbo su tiksline auditorija bei su mokymų tematika susijusios, patirties.
Mokymuose dalyvavo 15 NVO narių, atstovaujančių projekto pareiškėją VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ ir 3 projekto partnerių organizacijas („Apskritasis stalas“, "Visuomeninės iniciatyvos", "Lieporių bendruomenės centras"). Vykdydama projekto 1.2. veiklą („Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“) mokymus organizavo už šios veiklos įgyvendinimą atsakinga VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.
Mokymuose „NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą“ NVO atstovams buvo suteikta žinių ir gebėjimų apie advokacijos metodą, taikomą darant įtaką politikos formavimo procesams ir siekiant konkrečių pokyčių pasirinktos problemos sprendimo atžvilgiu. Į mokymų turinį buvo įtraukti šie svarbūs advokacijos teoriniai ir praktiniai aspektai: kampanijos planavimo, advokacijos strategijos rengimo ir įgyvendinimo aspektai. Kadangi kai kurie mokymų dalyviai dalyvaus kitose projekto veiklose, įsitrauks į pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų rengimą, tad mokymuose fokusuotasi į šių kompetencijų gerinimą (į mokymus buvo integruotos aktualios individualios ir grupinės praktinės užduotys, kurios užtikrino NVO institucinių gebėjimų, būtinų rengiant pasiūlymus dėl viešojo valdymo sprendimų, tobulinimą).
Mokymuose „NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą“ buvo naudotas atvejo analizės metodas, nagrinėti atvejai pagal projekte pasirinktas viešojo valdymo sritis, taikytas patirtinis metodas (pasiūlymų teikimo patirties turintys asmenys, NVO nariai, mokymuose dalinosi savo patirtimi), integruoti probleminio mokymo elementai (identifikuojama problema ir kūrybiškai ieškoma konstruktyvių jos sprendimo būdų), komandinis darbas, pasitelktos šiuolaikinės informacinės komunikacinės technologijos.
Lektorės organizuotos mokymų dalyvių refleksijos tiek pirmos, tiek antros mokymų dienos pabaigoje (tarpinė ir galutinė refleksijų sesijos) patvirtino mokymų kokybę, mokymų turinio aktualumą ir naudą, tobulinant NVO institucinius gebėjimus ir rengiantis kitų šio projekto veiklų atlikimui.
Įgyvendinant šią projekto veiklą („1.2. Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“) 2020 m. sausio 10 ir 17 d. bus organizuojami tęstiniai mokymai pagal antrąją temą „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika“. Iki 2020 m. kovo mėn. planuojama įgyvendinti visą mokymų ciklą, susidedantį iš 4 tematikų, nustatytų atsižvelgiant į NVO trūkstamus institucinius gebėjimus, pasirinktas viešojo valdymo politikos sritis ir numatytų rengti pasiūlymų kryptis.

MOKYMAI PAGAL PROJEKTĄ „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“ SĖKMINGAI TĘSIASI

2020 m. sausio 10 d. ir sausio 17 d. Šiaurės Lietuvos kolegijoje pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) buvo organizuoti NVO institucinių gebėjimus tobulinantys mokymai pagal antrąją temą „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika“. 16 val. mokymus vedė kompetentinga viešojo administravimo srities specialistė, daktarė Vita Juknevičienė. Mokymuose dalyvavo 15 NVO narių, atstovaujančių projekto pareiškėją VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ ir 3 projekto partnerių organizacijas („Apskritasis stalas“, "Visuomeninės iniciatyvos", "Lieporių bendruomenės centras"). Vykdydama projekto 1.2. veiklą („Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“) mokymus organizavo už šios veiklos įgyvendinimą atsakinga VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.
Mokymuose „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika“ NVO atstovams buvo suteikta žinių ir gebėjimų apie tai, kaip NVO efektyviai ir rezultatyviai galėtų įsitraukti į pasiūlymų viešojo valdymo klausimais teikimą. Aktualizuoti esminiai reikalavimai ir principai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiami pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimo. Pateikti tinkamai ir netinkamai parengtų pasiūlymų pavyzdžiai. Dalintasi mokymuose dalyvaujančių NVO atstovų turima pasiūlymų rengimo bei teikimo gerąja ir blogąja patirtimi, identifikuoti sėkmingo (nesėkmingo) pasiūlymo viešojo valdymo klausimais esminiai bruožai, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos galima reakcija į pateiktą pasiūlymą. Atliktos aktualios mokymų dalyvių praktinius gebėjimus ugdančios individualios ir grupinės užduotys. Gilintasi į tai, kaip optimizuoti pasiūlymų viešojo valdymo klausimais rengimą, jungiant šio proceso pagrindinius analitinius elementus - įtikinimą, samprotavimą, logiką, kaip į pasiūlymų rengimo ir teikimo etapus galėtų būti integruojama advokacijos strategija. Diskutuota apie tai, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama, siekiant išspręsti vieną ar kitą viešąją problemą bei teikiant į jos sprendimą orientuotą pasiūlymą valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.
Lektorės organizuotos mokymų dalyvių refleksijos patvirtino mokymų kokybę, mokymų turinio aktualumą ir reikšmę, tobulinant NVO institucinius gebėjimus ir rengiantis kitų šio projekto veiklų įgyvendinimui: veiklai Nr. 1.3. - Stažuočių, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas; veiklai Nr. 2.1., 2.2., 2.3. - Pasiūlymų iš atitinkamų viešojo valdymo sričių parengimas ir pateikimas; veiklai Nr. 2.4. - Bendro pasiūlymo iš viešojo valdymo srities "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriuo remiantis bus priimtas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas viešojo valdymo sprendimų projektas, parengimas ir pateikimas.
Įgyvendinant šią projekto veiklą („1.2. Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“) 2020 m. sausio 31 d. ir vasario 7 d. bus organizuojami tęstiniai mokymai pagal trečiąją temą „Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas“. Iki 2020 m. kovo mėn. vidurio planuojama įgyvendinti visą mokymų ciklą, susidedantį iš 4 tematikų, nustatytų atsižvelgiant į NVO trūkstamus institucinius gebėjimus, pasirinktas viešojo valdymo politikos sritis ir numatytų rengti pasiūlymų kryptis.

PAGAL PROJEKTĄ „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“ ĮGYVENDINTI DAR VIENI MOKYMAI

2020 m. sausio 31 d. ir vasario 7 d. Šiaurės Lietuvos kolegijoje pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) buvo organizuoti NVO institucinius gebėjimus tobulinantys mokymai pagal trečiąją temą “Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas”. 16 val. apimties mokymus vedė viešojo administravimo srities specialistė Anželika Gumuliauskienė, turinti aukšto lygio teorinių ir praktinių žinių. Mokymuose dalyvavo NVO nariai, atstovaujantys projekto pareiškėją VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ ir 3 projekto partnerių organizacijas („Apskritasis stalas“, "Visuomeninės iniciatyvos", "Lieporių bendruomenės centras"). Mokymus organizavo už šios veiklos įgyvendinimą atsakinga VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“, vykdydama projekto 1.2. veiklą „Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“.

Mokymuose “Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas” NVO atstovams buvo suteikta žinių apie tai, kaip tinkamai bei vadovaujantis „Viešųjų konsultacijų metodikos taikymo gairėmis“ planuoti ir organizuoti viešąsias konsultacijas. Pateikti tinkamai ir netinkamai įgyvendintų viešųjų konsultacijų pavyzdžiai. Atliktos pagal mokymų temą aktualios mokymų dalyvių praktinius gebėjimus ugdančios individualios ir grupinės užduotys. Diskutuota apie tai, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama planuojant ir organizuojant viešąsias konsultacijas, ieškota kylančių problemų priežasčių ir optimalių sprendimo būdų.

Lektorės organizuotos mokymų dalyvių refleksijos patvirtino aukštą mokymų kokybę, mokymų turinio aktualumą ir reikšmę, siekiant bendro projekto tikslo - tobulinant NVO institucinius gebėjimus. Pažymėtina, kad šiuose mokymuose įgytos žinios bei gebėjimai yra reikšmingi kitų šio projekto veiklų įgyvendinimui: veiklai Nr. 1.3. - Stažuočių, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas; veikloms Nr. 2.1., 2.2., 2.3. - Pasiūlymų iš atitinkamų viešojo valdymo sričių parengimas ir pateikimas; veiklai Nr. 2.4. - Bendro pasiūlymo iš viešojo valdymo srities "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriuo remiantis bus priimtas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas viešojo valdymo sprendimų projektas, parengimas ir pateikimas.

Įgyvendinant šią projekto veiklą („1.2. Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“) 2020 m. vasario 21 ir 28 d. bus organizuojami tęstiniai mokymai pagal ketvirtąją (paskutinę) temą „Viešasis dialogas“. Įgyvendus visą mokymų ciklą, susidedantį iš 4 tematikų, bus inicijuotas pasiūlymų pagal pasirinktas viešojo valdymo politikos sritis rengimas – iš mokymuose dalyvavusių NVO atstovų bus suformuotos darbo grupės, kurios rengs ir teiks siūlymus valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms.

ĮGYVENDINTI PASKUTINIAI PROJEKTINIAI MOKYMAI, SKIRTI NVO INSTITUCINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMUI

2020 m. vasario 21 d. ir vasario 28 d. Šiaurės Lietuvos kolegijoje pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) buvo organizuoti NVO institucinius gebėjimus tobulinantys mokymai pagal ketvirtąją (paskutiniąją) temą “Viešasis dialogas”. 16 val. apimties mokymus vedė itin didelės mokymų vedimo patirties turinti doc. dr. Jūratė Valuckienė. Mokymuose dalyvavo NVO nariai, atstovaujantys projekto pareiškėją VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“ ir 3 projekto partnerių organizacijas („Apskritasis stalas“, "Visuomeninės iniciatyvos", "Lieporių bendruomenės centras"). Mokymus organizavo už šios veiklos įgyvendinimą atsakinga VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.
Mokymuose “Viešasis dialogas” NVO atstovams buvo suteikta šiuolaikinių žinių ir gebėjimų apie viešąjį dialogą, viešojo dialogo rūšis, jų charakteringus bruožus, viešojo dialogo strategiją (kūrimą, įgyvendinimą), aktualizuojant visuomenės įtraukimo/įsitraukimo į visuomenei svarbių klausimų kėlimą per viešąjį dialogą galimybes tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriais. Mokymuose buvo pateikti tinkamai ir netinkamai organizuoto viešojo dialogo pavyzdžiai. Atliktos pagal mokymų temą aktualios mokymų dalyvių praktinius gebėjimus ugdančios individualios ir grupinės užduotys. Diskutuota apie tai, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriama planuojant ir organizuojant viešąjį dialogą, ieškota kylančių problemų priežasčių ir sprendimo būdų. Mokymai buvo itin gilaus turinio ir įtvirtino visų ankstesnių mokymų metu įgytas žinias ir gebėjimus, leido išplėtoti kompetencijas, įgytas prieš tai buvusiose 3 mokymų ciklo dalyse: NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą; Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika; Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas. Lektorės organizuotos mokymų dalyvių refleksijos patvirtino didelę mokymų naudą ir jų aukštą kokybę, mokymų turinio šiuolaikiškumą, aktualumą ir svarbą, siekiant bendro Projekto tikslo – tobulinant NVO institucinius gebėjimus.
Įgyvendinus Projekto 1.2. veiklą „Mokymų, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, vykdymas“ toliau bus realizuojamos kitos veiklos:

  • veikla Nr. 1.3. „Stažuočių, skirtų NVO institucinių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinimas“;
  • veiklos Nr. 2.1., 2.2., 2.3. „Pasiūlymų iš atitinkamų viešojo valdymo sričių parengimas ir pateikimas“;
  • veikla Nr. 2.4. „Bendro pasiūlymo iš viešojo valdymo srities "Gero valdymo principų taikymas ir demokratijos plėtra", kuriuo remiantis bus priimtas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas viešojo valdymo sprendimų projektas, parengimas ir pateikimas“.

Tęsiant Projekto veiklas artimiausioje perspektyvoje bus inicijuotas pasiūlymų pagal pasirinktas viešojo valdymo politikos sritis rengimas – iš mokymuose dalyvavusių NVO atstovų bus suformuotos darbo grupės, kurios rengs ir teiks siūlymus valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms.