PAGAL PROJEKTĄ „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“ TĘSIAMA TIRIAMOJI VEIKLA | Šiaurės Lietuvos kolegija

PAGAL PROJEKTĄ „NVO SINERGIJA: SKAIDRUS VIEŠASIS VALDYMAS“ TĘSIAMA TIRIAMOJI VEIKLA

2020-03-03

VšĮ “Šiaurės Lietuvos kolegija“ pagal projektą „NVO sinergija: skaidrus viešasis valdymas“ (paraiškos kodas 10.1.2-ESFA-K-917-03-0015) toliau sėkmingai vykdo tęstinį tyrimą „NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime“. Šio tyrimo tikslas – nustatyti NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnius, jų ir savivaldybių ekspertų patirtis dalyvaujant sprendimų priėmimo procese bei įvertinti projekto metu įgyvendintų priemonių veiksmingumą.
Tyrimas (veikla Nr. 1.1. NVO dalyvavimo viešajame valdyme (ne) aktyvumo veiksnių sprendimų priėmime tyrimas), kurį vykdo kompetentinga specialistė, tyrėja dr. Rita Toleikienė, organizuojamas beveik visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu.
Atliekant tyrimą vykdytas NVO institucinių gebėjimų tobulinimo (tobulėjimo) stebėjimas NVO atstovams organizuotų mokymų metu. Buvo stebima bei fiksuojama 15 NVO narių kompetencijų raiška 64 val. mokymuose, kurie vyko nuo 2019 m. lapkričio iki 2020 m. vasario mėn. Mokymų dalyviai, jų elgsena bei mokymų procesas (mokymų dalyvių aktyvumas, įsitraukimas į individualių, grupinių, praktinių, kūrybinių užduočių rengimą, pasisakymų diskusijose turinys, vyraujančios nuomonės ir argumentacija) buvo stebimi ir fiksuojami šiuose mokymuose: 2019 m. lapkričio 22 d. ir lapkričio 29 d. (pirmoji tema „NVO įsitraukimas į viešojo valdymo sprendimų priėmimą“), 2020 m. sausio 10 d. ir sausio 17 d. (antroji tema „Pasiūlymo viešojo valdymo klausimais argumentacija: įtikinimas, samprotavimas ir logika“), 2020 m. sausio 31 d. ir vasario 7 d. (trečioji tema „Efektyvus viešųjų konsultacijų organizavimas ir vykdymas“), 2020 m. vasario 21 d. ir vasario 28 d. (ketvirtoji tema „Viešasis dialogas“).
Mokymų stebėjimo metu buvo siekiama identifikuoti: dalyvių patirtis, įsitraukimą į sprendimų parengimą bei jų priėmimą vietos savivaldos lygmenyje, NVO narių turimos kompetencijos dalyvaujant sprendimų priėmime bei kokios bendradarbiavimo problemos kyla sprendimų priėmimo procese.
Apibendrinant mokymų metu vykdyto stebėjimo rezultatus teigtina, kad dauguma mokymų dalyvių pasižymėjo dideliu smalsumu, jiems būdinga didelė asmeninio augimo motyvacija, per 4 mokymų ciklą išryškėjo akivaizdi mokymų dalyvių žinių ir gebėjimų augimo tendencija, ypač sustiprėjo bendradarbiavimo kompetencija, išreiškianti mokymų dalyvių poziciją plėtoti pozityvius partnerystės ryšius tiek tarpusavyje, tiek su viešojo valdymo institucijomis, patobulėjo komandinio darbo, komunikaciniai (tiek rašytinės, tiek žodinės komunikacijos) įgūdžiai, informacijos paieškos, loginio samprotavimo ir argumentacijos gebėjimai, mokymų grupėje išryškėjo pozityvi ir bendradarbiaujanti lyderystė. Taip pat patobulintos kitos mokymų dalyvių žinios bei gebėjimai, reikalingi pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų rengime, viešųjų konsultacijų organizavime, bendruomenių telkime ir kitose nevyriausybinių organizacijų veiklose.
Dauguma mokymų dalyvių, ypač tie, kurie turėjo turtingą ankstesnę patirtį NVO veiklose, lengvai perimdavo mokymų medžiagą ir perprasdavo užduotis.
Mokymų dalyviai atlikdami užduotis dažnai rinkosi savo sritį užduočių kontekstui, taip demonstruodami ne tik gilias žinias, bet ir pasirengimą dirbti su atitinkamais teisės aktais, argumentuoti viešojo valdymo siūlymus. Tai rodo, kai dalyviai geba adaptuoti savo ankstesnes (išreikštas ir neišreikštas) žinias ir transformuoti jas į išreikštas žinias esamomis sąlygomis.
Mokymų dalyviai demonstravo atvirumą naujoms žinioms, mokėsi ne tik iš lektorių, bet ir vieni iš kitų. Pavyzdžiui, vienai grupei sėkmingai atlikus užduotį, kitų grupių nariai prašė pasidalinti sėkmingai atliktos užduoties pavyzdžiu, kad galėtų taikyti ir savo praktikoje. Taigi, pasireiškė besimokančios organizacijos (grupės) požymiai.
Mokymų metu pasireiškė ir dalyvių vertybės. Lyderystės (vadovo statuso, pavaldumo) pripažinimas - atliktas užduotis pristatyti grupės nariai dažnai deleguodavo asmenis, kurie užima ir formalaus lyderio (vadovo) poziciją organizacijoje. Taip pat pasireiškė pasidalytosios lyderystės bruožai - ypatingai dvejose mokymų grupėse, kurios vienijo tos pačios organizacijos narius, kartu dirbančius ilgesnį laiką - ten formalus lyderis neretai perduodavo užduočių pristatymo funkcijas savo grupės nariams pilnai jais pasitikėdamas. Savęs kaip grupės nario suvokimas pasireiškė ir tuomet, kai užduoties metu reikėjo pateikti argumentaciją, kodėl vienas ar kitas asmuo turėtų būti deleguoti atstovauti grupę stažuotėje užsienyje - visi (įskaitant grupės formaliuosius lyderius) pasirinko argumentuoti kito (ne savęs) delegavimą ir pateikė svarius argumentus.
Didelis dėmesys mokymų metu buvo skiriamas ne tik supažindinti su teorinėmis prieigomis, bet ir praktinėms užduotims siekiant ugdyti NVO dalyvių kompetencijas, reikalingas tiek sprendimo parengimui, tiek pristatymui kitoms tikslinėms grupėms ( viešojo sektoriaus organizacijų specialistams ir politikams) įsitraukiant į jų priėmimą. Mokymų metu praktinės simuliacinės užduotys buvo orientuotos į:

  • NVO vaidmenų bei įsitraukimo į sprendimo priėmimo galimybių būdų, formų atskleidimą;
  • Bendradarbiavimo tarp savivaldybės ir NVO formų ir pasitikėjimo nuostatų formavimą;
  • NVO atstovų nuostatų gilinimą atskleidžiant bendradarbiavimo (o ne konkurencijos) tarp skirtingų NVO galimybes siekiant bendrų tikslų. Teisės aktų paieškos, rengimo ir analizės, siekiant suformuoti prielaidas kokybiškiems sprendimų pasiūlymams teikti, mokymus;
  • Žinių suteikimą bei praktinį pagrindimą: apie NVO įvaizdžio ir reputacijos, skaidrumo reikšmę;
  • Konstruktyvaus dialogo vedimo ir kritikos pateikimo tarp skirtingų sektorių ir interesų grupių, pristatant elektroninių instrumentų (pvz., e. peticija, e. skundas, e. forumas, e. apklausa ir pan.) naudojimo galimybes komunikacijai gerinti.


Seminarų metu dalyviai ne tik mokėsi atlikdami užduotis, bet ir dalinosi dalyvavimo sprendimų rengimo ir įsitraukimo į sprendimo priėmimą patirtimis. Tokiu būdu mokymų metu buvo pasirinktos simuliacinės inovatyvios mokymų strategijos: vaidmenų žaidimai, projektinių darbų pristatymai. Dalyviams patrauklios buvo veiklos formos, kurios padėjo mokytis veikiant (an. learning by doing).
Mokymų metu atliekant užduotis buvo pastebėti NVO dalyviams kylantys bendradarbiavimo iššūkiai:

  • Pastebimas trūkumas pasidalytosios lyderystės tarp pačių NVO narių;
  • Skirtingos NVO narių kompetencijos ir bendravimo stiliai, dalyvavimo organizacijos veiklose aktyvumas lemia skirtingus požiūrius į organizacijos atstovavimą bei kelia komunikacinius trikdžius tiek jos viduje, tiek išorėje.
  • Pasitaikė, kad problemos sprendimo rengimo metu pasireiškia veiksmų algoritmo trūkumas sprendimo alternatyvų paieškoje (neapžvelgiamos galimos kitos sprendimo alternatyvos, kurios apimtų platesnį požiūrį į rengiamą sprendimą bei įgalintų parengti kokybiškesnį (ilgalaikį) sprendimą). Dažnu atveju taip atsitiko dėl negebėjimo rasti reikiamą informaciją, pakankamai siauro pačios problemos bei viešojo valdymo sistemos veikimo supratimo.
  • Pastebimas minimalus bendravimas tarp NVO organizacijų atliekant užduotis (tai lemia esama konkurencija tarp nevyriausybinių organizacijų dėl jų finansavimo ir pan.).
  • Pasireškia nepakankamas kooperavimosi tarp nevyriausybinių organizacijų veiklos vertės supratimas, kuris tampa galimybe kokybiškesnio sprendimo parengimo ir įsitraukimo į priėmimo procesą.
  • Mokymų metu išreikštos nuostatos ir požiūriai patvirtina susiformavusį stereotipą, esamą nepasitikėjimo tarp NVO ir vietos valdžios stigmą, kuri sukelia komunikacinius trikdžius tarp šių institucijų vykdant bendras veiklas.


Rekomendacijos pasiūlymų rengėjams:

  • į sprendimų rengimą įtraukti kuo daugiau nevyriausybinės organizacijos narių siekiant suformuluoti platesnį požiūrį į sprendžiamą problemą bei parengti sprendimo alternatyvas;
  • nevyriausybinių organizacijų lyderiams daugiau pastangų skirti dalinantis užduotimis ir veiklomis su kitais nariais;
  • rengiant sprendimus ir dalyvaujant jų priėmime daugiau kooperuotis su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms tai būtų aktualu;
  • rengiant sprendimus labiau inicijuoti ir organizuoti viešą dialogą su vietos valdžios atstovais;
  • viešojo dialogo metu atkreipti dėmesį, kad svarbu suprasti kitų dalyvių poziciją (“pasimatuoti kitų batus”);
  • bendradarbiaujant tarp nevyriausybinių organizacijų ir vietos valdžios siekti daugiau skaidrumo ir vengti stereotipų bei komunikacijos trikdžių.


15 NVO narių stebėsena mokymų metu yra sudedamoji Projekte atliekamo tęstinio išilginio tyrimo dalis. Išsamesni jos rezultatai bus pateikti bendroje tyrimo ataskaitoje, kurioje bus identifikuoti NVO dalyvavimą viešajame valdyme ir sprendimų priėmime lemiantys veiksniai.