2010-05-05 ŠLK kino klubas demonstravo Aleksandro Rogožkino, rusų režisieriaus, 2002 m. sukurtą karinę dramą „Gegutė" (rus. Кукушка). Joje pasakojama apie suomį ir rusą, karo metu prisiglaudusius samės Anės (akt. Anni-Kristiina Juuso) trobelėje.

Po peržiūros, kaip visada, įvyko filmo aptarimas.

Filmo aprašymas. 1944-ųjų rudenį, prieš pat Suomijai paskelbiant kapituliaciją, Karelijos tundroje susitinka trys žmonės: rusas kareivis, suomis snaiperis ir jauna samė. Moteris priglaudžia myriop pasmerktus kareivius. Trys filmo personažai nemoka vienas kito kalbos, tačiau tai nereiškia, kad jie negali susikalbėti.

Filme vaidina: Ville Haapasalo (Veiko) ir Viktoras Byčkovas (Ivanas), žinomi iš garsios to paties režisieriaus komedijos „Nacionalinės medžioklės ypatumai".

Filmas pelnė apdovanojimus Maskvos tarptautiniame kino festivalyje, Viaredžo Europa Cinema festivalyje, gavo Nikos premiją (geriausias režisierius), Valstybinę Rusijos Federacijos premiją ir kt.

Filmo trukmė - 1val. 40 min.

Aleksandras Rogožkinas - vienas iš nedaugelio rusų režisierių, nusipelnęs liaudies numylėtinio vardo. Pradėjo savo karjerą elitiniu menu. 1990-ų metų „Sargyba" buvo skirta išrinktiesiems žiūrovams. Tarybų Sąjungoje ji vainikavo Gorbačioviškos „perestroikos" meną, pasakojantį apie „diedovščiną", santykius tuometinėje kariuomenėje. Užsienio auditorija įžvelgė jame filosofinį pasakojimą apie prarastą identitetą, kupiną simbolizmo ir homoerotinių elementų. Tai buvo režisieriaus viršūnė.

„Nacionalinės medžioklės ypatumai", „Nacionalinės žūklės ypatumai", „Operacija „Su Naujaisiais metais" - komedijos, privertusios kvatoti visus, tapo liaudies hitais. Kaip kažkada L.Gaidajaus, taip A.Rogožkino personažai ir jų sparnuotos frazės tapo cituojami, prigijo užstalės kalbose. Liaudiški personažai, anekdotai, charakteriai - vadinasi, tikras liaudies artistas-režisierius. Tai buvo malonus triumfas, bet anekdotų pasakotojo amplua ne ilgai patiko A.Rogožkinui. Jau „Blokposte" jis pasuko tragikomedijos keliu. 2002 metais pasirodžiusi „Gegutė" galutinai suformavo naują stilių. Karas vyksta toli, humoras tas pats, bet subtilesnis ir be girtuokliavimo triukšmo. Herojai kalba skirtingomis kalbomis, be degtinės pagalbos. Egzotiška ir tolima veiksmo vieta padeda sukurti neutralią sceną keistai, bet gana mielai ir suprantamai žmogiškai dramai.

Parengta pagal http://www.kinas.info.lt/